Antropologo žinia verslui: neišgelbės nei madų vaikymasis, nei išsami rinkos analizė

Žiniasklaidoje nuolat skaitome apie Lietuvoje naujai įsteigtas įmones ar naujus jų produktus. Visas šis paviršiaus šurmulys kuria optimistinį judrios rinkos įvaizdį, ypač žinant, kad šie metai mums yra pažadėti kaip dešimtieji nepertraukiamo ekonominio augimo metai. Deja, šis augimas slepia nemažai verslo aukų. Juk oficialiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 1993–2017 metais bankrutavo daugiau kaip 19 tūkst. ūkio subjektų. Kadangi už kiekvieno tokio verslo „lavono“ slypi tuščiai išeikvota energija ir niekais paleisti pinigai, dėsningai kyla klausimas: ar negalėtume bent kiek sumažinti aukų skaičių?

Ilgiau nei metus išgyvena tik 60 proc.

Verslų griuvimas ekonomikos augimo laikotarpiu netgi stiprėjo:  2013 m. bankrutavo 1450 ūkio subjektai, 2014 m. – 1607, 2015 m. –1858, 2016 m. – 2203 ir 2017 m. – 2868 ūkio subjektai. Taip pat pažymėtina, kad kiekvienais metais įregistruotų ūkio subjektų skaičius beveik dvigubai viršija veikiančių skaičių. Be to, rinkos ekspertų teigimu, daugiau nei metus išgyvenusių įmonių skaičius pastaraisiais metais svyruoja apie 60 proc., o naujai besisteigiančių įmonių kiekis auga kur kas sparčiau nei veikiančių kiekis.

Kyla klausimas, kodėl rinka išspjauna tuos nesėkmingų 40 procentų, nors tai buvo įmonės, turinčios ir tam tikrų idėjų, ir vizijų, ir planų, ir lėšų. Kai kurios jų greičiausiai pasirėmė ir verslo konsultantų paslaugomis, ir išsamia rinkos analize, ir pačios žvalgėsi po jas dominančią rinką. Kas gi nutiko?

Atsakymą galėtų pasiūlyti antropologija. Antropologo akimis, iš esmės visos verslo analizės remiasi stabilaus pasaulio vaizdiniu. Kitaip sakant, viena iš tokių analizių prielaidų yra, kad rytojus bus lygiai toks pat kaip vakar. Toks menamas stabilumas leidžia įsivardinti prielaidas, kelti hipotezes ir projektuoti rezultatus. Tačiau stabilumas nėra tas mūsų laikų bruožas, kuriuo galėtume remtis. Mes gyvename greitų ir fundamentalių pokyčių laikais, tad reikia platesnio, nelinijinio požiūrio į verslą ir visuomenę.

Verslas: ne teorijai, o žmogui

Šiuolaikinės technologijos mums leidžia per labai trumpą laikotarpį išanalizuoti didžiulius duomenų kiekius – tai padeda susidaryti aiškesnį žmogaus elgsenos vaizdinį. Vis dėlto šio vaizdinio neužtenka, o ir pats žmogaus elgsenos vaizdinys nepanaikina pamatinio poreikio jį analizuoti ir interpretuoti. Ir būtent čia į pagalbą gali ateiti antropologas, kuris puikiai žino, kad duomenų gausa savaime nėra atsakymas, kad reikia giluminio supratimo, ką tie duomenys slepia ir atskleidžia. Jei nemokėsime perskaityti, ką mums sako žmogaus elgsenos vaizdinys, negalėsime numatyti vartotojų elgsenos, nemokėsime jos keisti. Tiesiog būsime pasmerkti nuolatiniam žvejojimui nepažįstamuose vandenyse ar grybavimui miške, kuris mums visiškai svetimas: vietoj galimybes kuriančio verslo tiesiog vaikysimės madų ar reaguosime į tendencijas. Net jei toks modelis gali pataikyti (net ir sugedęs laikrodis dusyk per parą rodo teisingą laiką), tačiau reagavimo principas iš esmės yra pasyvaus verslo principas, saistantis priklausomybe nuo kitų rinkos dalyvių ar veiksnių diktato, o tai – netvaru.

Antropologui žmogus yra svarbiau nei teorija. Antropologinis požiūrio taškas padeda atrasti naujų dalykų vietoj to, kas redukuota į atseit jau žinomas „amžinas tiesas“. Vietoje to išryškinami žmogiškojo gyvenimo fenomenai ir dinamika, kurie iš esmės ir lemia verslo patiriamus iššūkius ar problemas. Pavyzdžiui, jeigu bankas planuoja pensijų programą, antropologas pradeda nuo klausimų, kaip konkrečioje visuomenėje suprantamas senėjimo procesas, kokie gyvenimo įvykiai formuoja asmens požiūrį į taupymą senatvei ir pan. Arba, jeigu kosmetikos kompanija vysto grožio produktą, antropologas pradeda nuo klausimų, kaip konkrečioje visuomenėje suprantamas grožis, kokie gyvenimo įvykiai formuoja asmens požiūrį į grožio svarbą arba kada bei kodėl žmogui reikia būti gražiam ir pan. Panašios įžvalgos yra geriau „įžemintos“, ir dėl to yra fundamentalesnės, ne taip stipriai priklauso nuo mados įnorių, jos turi ilgesnį galiojimo terminą ir gali padėti įvertinti naujai iškylančias problemas.

Scenarijus siūlo antropologai

Lietuvos verslumo analizė ir didelis itin trumpai gyvuojančių įmonių bei jų produktų skaičius leidžia spėti, kad daugelis verslo sprendimų paremtos negyvomis teorijomis ir klasikinėmis, mūsų laikmečiui nebetinkamomis žmogaus elgsenos vaizdinio interpretacijomis. Todėl neatsitiktinai įvairios strategų komandos iki šiol taikytus verslo vystymo modelius papildo ne tik rinkodaros ekspertize, bet ir antropologija, siūlo integruotų įrankių platformas, organizuoja verslo dirbtuves. Galbūt Lietuvoje tai atrodo neįprasta, tačiau pasaulyje antropologų ir verslininkų tandemų rastume ne vieną. Vienas tokių pavyzdžių galėtų būti JAV ir Danijoje veikianti strateginio konsultavimo kompanija „ReD“, jos pastarojo dešimtmečio veikla pagrįstai siejama su mąstymo revoliucija verslo srityje.

Tokio modelio dirbtuvių metu verslo atstovai kviečiami pasimokyti išvystyti savo pačių atsineštus naujų produktų projektus – čia ne tiek mokomasi, kiek dirbama: iš pagrindų susidėliojama konkretaus pasiūlymo strateginiai ir praktiniai žingsniai, kad pasiūlymas rinkai būtų aktualus ir vertingas, motyvuotų vartotojus naudotis produktu / paslauga. Be abejo, galiausiai tai padeda verslui pasiekti trokštamą finansinį rezultatą.

Tikėtina, kad panaši praktika būtų naudinga ir Lietuvos smulkiajam ir vidutiniam verslui – o juk jis daugiausia ir sudaro tuos 40 procentų naujai įsteigtų įmonių, kurios, deja, neišgyvena nė metų. Tai būtų galimybė verslo aplinkybes tirti be išankstinių nuostatų, šitaip išvengiant išvadų, kurios neva „atrandamos“, bet iš tiesų – tik padiktuotos išankstinių prielaidų, bet nesusijusios su realybe. Be to, tai galėtų būti viena iš priemonių galimai krizei įveikti – tokius scenarijus finansų analitikai kviečia verslininkus kurti jau šiemet.