Nauji verslo vaidmenys: laimės tie, kurie spręs problemas

„Jau niekada nebus taip, kaip buvo anksčiau“. Panašių apibendrinimų, ir su vis naujais prieskoniais, matome socialinių tinklų paskyrose, nuo jų neatsilieka žiniasklaidos apžvalgininkai, ekonomikos ekspertai ir politikai.  Vieni esamą padėtį lygina su 2001 metų rugsėjo 11-ąja, kiti – su 2007–2008  m. pasauline finansų krize, o kai kurie atskaitos tašku renkasi Antrąjį pasaulinį karą. Kad ir su kuo lygintume, niekas neabejoja: atėjo vertybių perkainojimo metas – ne tik vartotojams, bet ir verslui.

Posūkio kryptis – prasmingas vartojimas

Verslas pastarąjį dešimtmetį įgudo ne vien tenkinti poreikius, bet ir juos kurti – ir kuo greičiau. Vartotojiškos visuomenės logiką daugeliu atvejų lydėjo neišvengiamos žiurkių lenktynės. Tačiau dabar visi – tiek vartotojai, tiek ir verslininkai – yra priversti sustoti ir susimąstyti: ko siekiau ir ar šis siekis vis dar turi prasmę, kaip vartojau ir kaip vartosiu dabar, koks veiklos ir vartojimo modelis labiausiai tiktų dabar arba rytoj, kai grėsmės pavojus ims atsitraukti. Sparčiai keičiantis aplinkybėms, tikėtina, susidursime su sąmoningesniais vartotojų pasirinkimais, o verslų konkuravimas, manytina, įgaus naujų formų.

Labiau prasmingo vartojimo poreikis tikriausiai pareikalaus iš verslų papildomų pastangų įrodyti savo vertę vartotojų akyse. Galima tik spėlioti apie tai, kuo bus pagrįsta reali verslų lyderystė rinkoje, tačiau jau dabar aišku: ateityje daugiau kalbėsime apie realios vertės mainus.

Betgi ar nebuvo paraginimų verslui ir visuomenei keistis ir anksčiau? Prisiminkime kad ir sausio mėnesį pasaulinės apklausos „Edelman Trust Barometer“ rezultatus: net 56 proc. apklaustųjų buvo įsitikinę, kad šių dienų kapitalizmas daro daugiau žalos nei naudos. Net 83 proc. pasaulio dirbančiųjų baiminosi prarasią darbą, beveik du iš trijų apklaustųjų pernelyg spartus atrodė dabartinis tempas. Kitaip sakant, tai, ką buvome įpratę vertinti kaip normą, dar prieš COVID-19 pandemiją žmonėms atrodė problematiška. Na, o šiuo metu vyksta pokytis, kuris suteikia unikalų šansą verslams turėti laiko ir apmąstyti visas problemas – senesnes ar naujesnes. Ir tai visiškai nėra laikas atostogoms ar proga susigūžti, ieškant argumentų savo baimei ar panikai pateisinti. Kur kas daugiau išgyvenimo ir galbūt atgimimo galimybių turės tie, kurie galvos ir judės į priekį.

Problema – postūmis veikti

Neužmirškime, kad jau turime iš ko pasimokyti. Dar 2007–2008  m. krizės pamokos parodė, kad recesija ne vienam verslui atveria naujų galimybių. Kaip tai galėjo nutikti? Ar mes kalbame apie tokius dalykus, kaip dabar iškilęs apsauginių kaukių ir dezinfekcinių skysčių poreikis? Iš dalies, bet ne tik apie juos. Krizės metu kyla kur kas daugiau įvairių problemų. Per krizę visi tie, kurie uždirba pinigus tiesiog parduodami produktus ir paslaugas, patirs sunkumų: pasikeitus prioritetams rinkoje, jų produktai ir paslaugos gali tapti nebereikalingi. Kita vertus, kiekvienas, kuris uždirba pinigus spręsdamas problemas, gaus dar daugiau naudos: juk neabejotinai kils problemų, kurias gali padėti išspręsti verslas. Todėl dabar atėjo metas klausimą „kaip parduoti savo produktus ir paslaugas“ keisti į klausimą „kaip galėčiau išspręsti problemas, kurias patiria mano esami ar potencialūs klientai“.

Prisiminkime, kad kaip tik po 2007–2008  m. finansinės krizės sužinojome apie tokias visiškai naujas plačiai pagarsėjusias platformas, kaip „Instagram“, „Uber“, „Airbnb“, „Dropbox“ ir kitas, kurių vertė vėliau buvo skaičuojama milijardais dolerių. Visus šiuos verslus pradėjo talentingi žmonės, kurie ne recesijos laikotarpiu greičiausiai būtų taip ir likę ramiai dirbti kokiame nors pajėgiame banke.

Grėsmė seno mąstymo modeliams

Medikai atkreipia dėmesį, kad įsisiautėjęs virusas labiausiai puola vyresnio amžiaus, lėtinėmis ligomis sergančius ir silpnesnę imuninę sistemą turinčius žmones. Versle procesas vyksta analogiškai: ši krizė tikrai atsijos ligotus, imuniteto neturinčius, atsinaujinti nepajėgius verslus – pirmiausia nušluos tuos, kurie įsikibę laikysis kokių nors „laiko patikrintų“ savo verslo vertybių.

Grėsmė kybo ir ties tais, kurie panikuoja. Jie sąstingiui pasibaigus konkuruos kaina, kad atstatytų buvusį pajamų lygį. Kaina konkuruos daugelis – nusivilkdami paskutinius marškinius, nusimaudami kelnes, manydami, kad tai jų vienintelis būdas kompensuoti jau patirtus nuostolius – deja, šitokiu būdu eidami netvariu keliu. Tie, kurie bus drąsūs atmesti senas mąstymo schemas, turės daugiau galimybių atnaujinti produktus ir paslaugas, kad prieš paranojišką konkurentų elgseną priešpastatytų naują, didesnę vertę vartotojui. Tokie sugebės pateikti kokybiškai kitokį pasiūlymą rinkai bei išlikti vertingesni netgi kainų konkurencijos sąlygomis.

Bėda kaip galimybė

Praėjusi finansinė krizė parodė, kaip lengvai žlugo pajėgios bendrovės, kurios bandė išlaikyti savo status quo. Bet paaiškėjo kitas dalykas: pasibaigus ekonominiam nuosmukiui, daugeliu atvejų smulkus, sužimba naujos veržlaus smulkiojo verslo žvaigždės arba tos pačios žvaigždės sušvinta naujuose sektoriuose, kaip kad nutiko Steve‘ui Jobsui, kurį ištiko akcijų rinkos katastrofa, kuris buvo pašalintas iš „Apple“, bet vėliau už paskutinius 10 mln. USD nusipirko George'o Lucaso animacijos studiją – ji išgarsėjo kaip „Pixar“, o galiausiai 2006 m. buvo parduota „Disney“ už 7,4 mlrd. USD. Plačiai žinoma S. Jobso citata: „Sunkumas būnant sėkmingu žmogumi buvo pakeistas į lengvumą būnant pradedančiuoju, neužtikrintu žmogumi. Tai man leido įžengti į vieną kūrybiškiausių man gyvenimo laikotarpių.“

Vertindami krizių potencialą, ekspertai gręžiasi ir į smulkesnius išbandymus, pavyzdžiui, 2014 m. vasario Londono metro darbuotojų streiką. Metro valdytojai buvo priversti uždaryti kai kurias linijas, o sumanūs londoniečiai nusistatė naujus maršrutus, kurie, kaip vėliau pasirodė, davė verslui kur kas daugiau ilgalaikės naudos, palyginti su nuostoliais, kuriuos sukėlė kai kurių linijų uždarymas.

Be abejonės, dabar yra tas strateginis etapas, kuriame nėra užtikrintų atsakymų į klausimą, ką daryti. Tačiau turime palankią progą pagalvoti: ką versle sukuriu išties vertingo bei kodėl sustojęs ir turėjęs laiko pamąstyti klientas ar partneris mane turėtų rinktis ir ateityje. Tam nereikia didelių strategijų – kai kuriais atvejais užteks dienos ar net kelių valandų, naudojant tinkamas priemones, atsispiriant nuo teisingų išvadų strateginei ramybei atgauti ir judant į priekį. Tie, kurie juda tada, kai kiti sustingę panikuoja, vėliau atsiduria toli priekyje.